M.Valančiaus biografija

( 3 Balsai ) 
Narių vertinimas:  / 3
Teksto dydis:

mvalancius

(1801 -1875)

Motiejus Valančius (ketvirtas vaikas šeimoje), Mykolo ir Onos Valančių sūnus, gimė 1801 m, Nasrėnų k., Salantų parapijoje, Telšių pavietėje. XIX a. pradžioje Valančių šeima iš Nasrėnų išsikėlė gyventi į Klausgalvių-Medsėdžių kaimą. Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų gimnazijoje (1816-1821 m.), vėliau (1822-1824 m.) - Varnių ir Vilniaus (1824-1828 m.) dvasinėse seminarijose. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas į kunigus. Dirbo kapelionu Mozyriaus (dabar Baltarusija, Gomelio sritis), Kražių (1834-1840 m.) mokyklose. Profesoriavo Vilniaus (1840-1842 m.) ir Petrapilio (1842-1844 m.) dvasinėse akademijose. Nuo 1845 m. iki 1850 m. buvo Varnių Seminarijos rektoriumi. 1850-1875 m. vadovavo Žemaičių vyskupystei.
Ganytojas mirė 1875 m. gegužės 17d., palaidotas Kauno Arkikatedroje-Bazilikoje. Per 25 vyskupavimo metus vyskupas M. Valančius įšventino 550 klierikų į kunigus, daugiau kaip 700000 vaikų suteikė sutvirtinimo sakramentą, jo iniciatyva pastatyta 50 bažnyčių. Būdamas Žemaičių vyskupu, rūpinosi parapijinių lietuviškų mokyklų, bibliotekėlių, knygynėlių steigimu. Suorganizavo blaivybės akciją, kurios dėka lietuviai per nepilnus 2 metus sumažino vartoję alkoholį net 8 kartus. Prasidėjus spaudos draudimui (1864-1904 m.), vadovavo knygnešiams. M. Valančius parašė apie 50 knygų-knygelių: „Žemaičių vyskupystė“ 1,2d.; „Kantyczkas“; „Palangos Juzė“; „Antano Tretininko pasakojimai“; „Vaikų knygelė“"; „Paaugusių žmonių knygelė“ ir t.t. Jis - lietuvių literatūros prozos pradininkas, pirmasis lietuvių pedagogas.
Nuo 1994 m. vyskupo M. Valančiaus gimtinėje renkasi geriausi jo raštų skaitovai.1995 m. spalio 14 d., pasitinkant 200-ąsias vyskupo gimimo metines, pasodinta 200 ąžuoliukų.
1